Kartu su Teatro fabriku esu stebėtojas, kūrėjas, aktorius

Gegužės 13d., sekmadienį, Teatro fabrikas atvėrė duris ir pasitiko visus ištroškusius naujų, originalių potyrių, kurie susiliejo į vieną bendrą atradimų, pjesių, vaidinimų, paslaptingų kalbančių įrenginių ir nuotraukose papasakotų istorijų jūrą.

Teatro fabriko renginys prasidėjo nuo VDA II kurso grafinio dizaino studentų išmoningai kurtos parodos apie TF identitetus. Visi apie šį renginį žinoję ar tiesiog užklydę, kad pasislėptų nuo kaitros, pateko ne tik į parodą, bet ir šešėlių teatrą, kurį galėjo sukurti patys, žaisti, šėlti, kvailioti. Tuo pačiu suprasti, kad aktoriaus profesija ir sunki, ir lengva, ir linksma, ir prasminga. Lankytojai improvizavo ir juokavo, rinkosi muziką pagal savo ir draugų nuotaiką, o svarbiausia leido laiką visiškai kitaip – netradiciškai, nekasdieniškai. Kosmosas ir paukščių plasnojimas, gulbės ir vorai gimė kartu su išmoningais teatro lankytojais ir nutūpė ant baltos drobės. Smagu, kad Teatro fabrikas ne tik paskatino, bet ir davė galimybę pasinaudoti teatro erdvėmis, pajausti aktoriaus profesiją. Čia pat, kitoje erdvėje laukė seni, visokių teatro laikų matę kostiumai. Nei ant vieno iš jų nebuvo parašyta, kuriame spektaklyje, ir koks aktorius juos buvo apsirengęs – lankytojai patys spėliojo. Tiesą sakant, tai nebuvo ypač svarbu, nes be išimties visi, kurie apsilankė tą sekmadienį Teatro Fabriko renginyje, pasimatavo teatro kostiumus ir mintyse pasiskyrė sau vaidmenį. Labiausiai linksminosi vyresnės damos, kurios užsuko iš gretimai esančio Romuvos kino teatro. Karaliaus ir karalienės mantija pasidabino ir užsieniečiai, užsukę pašniukštinėti, kas darosi lietuviškajame teatre ir jo užkulisiuose. Čia pat trys fotografės/savanorės laukė persirengiančių ir šurmuliuojančių žmonių. Šalia senųjų teatro kostiumų stovėjo didžiulė lenta, kurioje lankytojai galėjo parašyti linkėjimus, patarimus ar šiaip savus pamąstymus kūrėjams. Linkėjimų lenta žymėjo vieną etapą, po kurio laukė kita erdvė ir kitas veiksmas – žaidimas su daiktu ir balsu – kalbantis teatro kubas, kurį gali atverti ir išleisti… Ką? Gal save? Kas nematėt, nepatyrėt, neišleidot, gailėkitės ir rašykit Teatro fabrikui, kad pakartotų šį renginį. Nes netikėtai į Teatro fabriką užklydusi jauna šeima klausė, kada vėl galėsim čia atvykti? Ir desertui Julijos Kazancevaitės nuotraukų paroda su talentinguoju Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriumi Andriumi Gauču – ,,Personažo gimimas‘‘. Kaip papasakoti žiūrovui apie personažo gimimą? Lengvai, be ilgų postringavimų, padūsavimų ir formuluočių. Gal fotoaparato blykstė nuspragsėjusi kokį tris šimtus kartų pagaus tai, ką be žodžių supras kiekvienas lankytojas? Personažas betarpiškai susijęs su spektakliu ir žiūrovui svarbu, kaip jis gimsta, kaip aktoriaus pasiruošimas ir mintys keičia veido išraišką, kokį grimą parenka darbuotojos, kad neužgožtų personažo pasirodymo spektaklyje… Mes pripratę nuotraukas apžiūrinėti rėmeliuose, gražiai išdažytose patalpose. Teatro fabrikas vėl pašmaikštavo ir personažo nuotraukas sukišo į kubus, kad  Andrius Gaučas žvelgtų tarsi per mažus televizoriukus.

Gegužės 13d. renginys – tai Teatro fabriko žinutė žmonėms, kvietimas ateiti, stebėti, suprasti, kurti. Kurti linksmesnę kasdienybę ir atrasti naujas erdves, naujus kūrybinius procesus kartu su Teatro fabriku.

 

NKDT ambasadorė Dovilė